Ąžuolas — pradžia

Žinynas · ~7 min.

Kaip veikia visuotinė gynyba

Lietuvą gina ne tik kariuomenė — visuotinės gynybos modelyje vaidmenį turi kiekvienas: institucijos, verslas, organizacijos ir tu. Štai kaip visa tai sudėliota.

Oficialiai

„Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo — kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga.“ — Konstitucijos 139 straipsnis

Skamba rimtai, bet esmė paprasta: gintis gali ir turi ne tik kariai. Visuotinė gynyba — tai modelis, kai visa visuomenė žino savo vaidmenis ir veikia kartu. Jis remiasi keturiais ramsčiais.

Keturi visuotinės gynybos ramsčiai

1. Ginkluota gynyba

Kariuomenė ir sąjungininkai — gynybos smaigalys. Atėjus „Dienai X“ jie priešinasi agresoriui ginklu. Prie ginkluotos gynybos prisideda profesinės tarnybos kariai, šauktiniai, savanoriai, rezervas ir kariuomenei priskirti šaulių vienetai.

2. Pilietinis pasipriešinimas

Piliečių veiksmai ginant valstybės suverenitetą — tiek nekariniais, tiek kariniais būdais. Jo pamatas — trys dalykai: atsparumas, pilietinė valia ir žinios bei įgūdžiai.

3. Atsparumas

Visuomenė, kuri nepasimeta: išlieka veikli ir racionali, atpažįsta dezinformaciją, palaiko bendruomenes ir padeda veikti kritinei infrastruktūrai. Atsparumo pagrindas — kritinis mąstymas ir skaitmeninis raštingumas.

4. Mobilizacija

Sistema, kuri prireikus „įjungia“ institucijas, verslą, nevyriausybines organizacijas ir piliečius — kiekvienas žino savo užduotį ir pradeda ją vykdyti. Apie tai, ką mobilizacija reiškia tau, — atskiras gidas.

Valstybės gynybos planas (VGP)

Visus šiuos elementus į vieną visumą sujungia Valstybės gynybos planas, kurį 2023 m. patvirtino Valstybės gynimo taryba. VGP aprašo, kaip kartu veikia ginkluota gynyba, mobilizacija ir pilietinis pasipriešinimas. Viešą plano versiją gali perskaityti pats — ji paskelbta lrp.lt.

VGP taikomas trijuose teisiniuose režimuose: paskelbus karinę teritoriją (kur vyksta karinė operacija), mobilizaciją arba karo padėtį.

Trys fazės

  1. 1

    Pasirengimo fazė

    Vyksta taikos metu — dabar. Valstybė ir piliečiai ugdo gebėjimus ir valią atlaikyti grėsmes. Tavo atsargos, žinios ir planas — šios fazės dalis.

  2. 2

    Reagavimo fazė

    Kilus grėsmei imamasi papildomų saugumo priemonių: vidaus saugumo institucijos, kariuomenė ir sąjungininkai blokuoja grėsmes valstybei ir visuomenei.

  3. 3

    Gynybos fazė

    Ginkluoto užpuolimo atveju įvedama karo padėtis ir, jei dar nepaskelbta, skelbiama mobilizacija. Gynyba ir pasipriešinimas nesibaigia, kol priešas nesutriuškintas ir neatkurtas Lietuvos suverenitetas bei teritorijos vientisumas.

7 strateginiai uždaviniai

Valstybės gynybos tikslą VGP išskaido į septynis strateginius uždavinius:

  1. Ginkluota gynyba
  2. Valstybės valdymo užtikrinimas
  3. Vidaus saugumo užtikrinimas
  4. Ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimo užtikrinimas
  5. Tarptautinės veiklos užtikrinimas
  6. Gyventojų būtinųjų poreikių užtikrinimas
  7. Informacinis-psichologinis atsparumas

Kas ką daro?

  • Valstybės ir savivaldybių institucijos — vykdo mobilizacijos užduotis ir koordinuoja gynybos uždavinius savo teritorijose.
  • Lietuvos kariuomenė ir sąjungininkai — ginkluota gynyba.
  • Verslas — užtikrina veiklos tęstinumą ir tiekia tai, ko reikia valstybei: logistiką, energiją, maistą. Su įmonėmis sudaromos mobilizacinių užsakymų sutartys.
  • Nevyriausybinės organizacijos — humanitarinė pagalba ir rūpestis pažeidžiamiausiais.
  • Seniūnijos ir bendruomenės — organizavimas ir savitarpio pagalba vietose.
  • Piliečiai — kiekvienas pagal savo vaidmenį: nuo tarnybos kariuomenėje iki savanorystės ar rūpinimosi artimaisiais.

Visą sistemą nacionaliniu lygmeniu koordinuoja Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba, kuriai vadovauja Prezidentas.

O kur čia tu?

Pagal VGP piliečiai valstybės gynyboje gali dalyvauti keliais būdais:

  • Kaip ginkluotųjų pajėgų nariai — kariai, savanoriai, šauliai.
  • Kaip civilinio mobilizacinio personalo rezervo (CMPR) nariai — jei tavo darbovietė turi mobilizacines užduotis.
  • Kaip privataus sektoriaus ar gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas remiančių organizacijų darbuotojai.
  • Kaip savanoriai — ne karo prievolininkai gali remti NVO, verslo ar institucijų civilines mobilizacines užduotis.
  • Kaip tie, kurie pasirūpins kitais — arba tie, kuriais bus pasirūpinta: vaikais, senjorais, negalią turinčiais žmonėmis.

Oficialiai

„Piliečiai gali priešintis agresijai visais įmanomais būdais, neuždraustais visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų.“ — Valstybės gynybos planas

Nuo ko pradėti?

  • Baik nemokamą kursą Mobilizacijos mokykloje (mobilizacijosmokykla.lt) — pradžiai užteks „Pasirengimas mobilizacijai“.
  • Susitvarkyk namų pasirengimą pagal LT72: šeimos planas, 72 valandų atsargos, išvykimo krepšys.
  • Susirask artimiausią priedangą ir kolektyvinės apsaugos statinį.
  • Nori daugiau? Rinkis organizaciją: Šaulių sąjunga, KASP, Raudonasis Kryžius, Caritas, Maltiečiai, Maisto bankas.