Žodynėlis

49+ terminų, su kuriais susidursi skaitant apie visuotinę gynybą ir civilinę saugą – paaiškinti trumpai ir paprastai.

A

Atsparumas: Gebėjimas pasirengti krizei, ją atlaikyti, prisitaikyti ir atkurti veiklą po jos. Visuomenės lygmeniu – išlikti veikliai, atpažinti dezinformaciją ir palaikyti bendruomenes.

B

Būtinieji darbai: Darbai, kuriuos mobilizacijos ar karo metu valstybė gali pavesti atlikti civiliams – pavyzdžiui, pagalba logistikoje, statybose ar aprūpinime.

C

Civilinė mobilizacinė institucija: Valstybės ar savivaldybės įstaiga, kuriai priskirtos konkrečios mobilizacinės užduotys karo ar krizės atveju.
Civilinė sauga: Civilinė gyventojų apsaugos ir pasirengimo nelaimėms sistema: perspėjimas, evakuacija, priedangos, slėptuvės ir reagavimas. Pagrindinis koordinatorius – PAGD, o ne kariuomenė.
Civilinis mobilizacinis personalo rezervasCMPR: Žmonės, kurie mobilizacijos atveju privalo tęsti darbą savo institucijoje ar įmonėje pagal mobilizacinį planą. Svarbu: jam priklausai tik tada, jei darbdavys tave įtraukė ir apie tai informavo.

D

Demobilizacija: Grįžimas iš mobilizacijos į įprastą gyvenimą – kariai ir institucijos atleidžiami nuo mobilizacinių užduočių.
Dezinformacija: Sąmoningai skleidžiama melaginga informacija, kuria siekiama klaidinti, kelti nepasitikėjimą ir skaldyti visuomenę. Mokėti ją atpažinti – atsparumo dalis.

E

Ekstremalioji situacija: Didelė nelaimė ar krizė – gamtinė, techninė ar žmogaus sukelta – kai įprastų tarnybų pajėgumų nebeužtenka ir įjungiamas ypatingas valdymas.

G

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijaLKA: Karininkus rengianti aukštoji mokykla, kurioje universitetinės studijos derinamos su karine tarnyba.
Ginklų savininkai: Piliečiai, legaliai turintys ginklą – ginklo leidimui reikia išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą Mobilizacijos mokykloje. Karo atveju jie padeda savivaldybėms ir karo komendantams.
Ginkluota gynyba: Pirmasis visuotinės gynybos ramstis: šalį ginklu gina Lietuvos kariuomenė kartu su sąjungininkais ir jai priskirtais šaulių vienetais.
Ginkluotas pasipriešinimas: Pasipriešinimas agresoriui ginklu – vykdomas kartu su ginkluotosiomis pajėgomis arba jų sudėtyje.
Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas: 2000 m. įstatymas, įteisinantis piliečių pasipriešinimą agresijai – įskaitant partizaninį karą ir pilietinį nepaklusnumą.
Ginkluotosios pajėgos: Visos valstybę ginklu ginančios pajėgos: kariuomenė, o karo metu – ir jai pagal įstatymą priskirti šaulių koviniai bei komendantiniai vienetai.
Gyvybiškai svarbios valstybės funkcijosGSVF: Funkcijos, kurios privalo veikti bet kokiomis sąlygomis: energetika, maisto tiekimas, sveikatos apsauga, ryšiai, viešoji tvarka.

H

Hibridinės grėsmės: Priešiški veiksmai be atviro karo: dezinformacija, kibernetinės atakos, sabotažas – viskas, kas siekia skaldyti ir silpninti visuomenę.

J

Jaunieji šauliai: Šaulių sąjungos jaunimo grandis – nariai nuo 11 metų, kurie mokosi pilietiškumo, lauko įgūdžių ir komandinio darbo, dalyvauja vasaros stovyklose.

K

Kariuomenės personalo rezervas: Kariuomenės atsarginė jėga – tarnybą atlikę ar karo prievolę turintys piliečiai, kurie mobilizacijos atveju papildo ginkluotąsias pajėgas.
Karo komendantas: Karo meto pareigūnas savivaldybėje, koordinuojantis kariuomenės, institucijų ir gyventojų veiksmus. Jo būstinė – komendantūra.
Karo padėtis: Ypatingas teisinis režimas, įvedamas ginkluoto užpuolimo atveju – valstybė ir visuomenė pereina prie gynybos meto taisyklių.
Karo prievolė: Piliečio pareiga atlikti karo tarnybą. Ji taikoma vyrams nuo 18 iki 60 metų, o moterys karo prievolininkėmis gali tapti savo noru.
Kompetencijų registras: Planuojamas įrankis, kuriame piliečiai galės užregistruoti valstybės gynybai praversiančius savo įgūdžius – nuo medicinos iki IT.
Krašto apsaugos ministerijaKAM: Ministerija, atsakinga už valstybės gynybos politiką ir visą krašto apsaugos sistemą.
Krašto apsaugos savanorių pajėgosKASP: Kariuomenės dalis, kurioje piliečiai tarnauja savanoriškai ir periodiškai – dažniausiai savaitgaliais, nepalikdami įprasto darbo ar studijų. Istorinis pirmtakas – SKAT.
Krašto apsaugos sistemaKAS: Visų valstybės gynybos institucijų visuma: ministerija, kariuomenė ir kitos krašto apsaugos įstaigos.

L

Lietuvos kariuomenė: Valstybės ginkluotosios pajėgos – gynybos smaigalys. Apie tarnybos būdus sužinosi portale karys.lt.
Lietuvos šaulių sąjungaLŠS: Savanoriška sukarinta piliečių organizacija, veikianti pagal atskirą Šaulių sąjungos įstatymą. Nariu gali tapti nuo 11 metų; šauliai rengiami ir ginkluotai gynybai, ir neginkluotoms paramos užduotims.

M

Mobilizacija: Valstybės persijungimas į karo ar krizės režimą: institucijos, verslas ir piliečiai pradeda vykdyti iš anksto numatytas užduotis. Ją reglamentuoja Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas.
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAMMPPD: Valstybės institucija, atsakinga už mobilizacijos sistemą ir piliečių rengimą pilietiniam pasipriešinimui. Būtent ji valdo nemokamą Mobilizacijos mokyklą internete ir rengia kontaktinius mokymus.
Mobilizacinis užsakymas: Sutartis tarp valstybės ir privačios įmonės: mobilizacijos atveju įmonė tiekia sutartas prekes ar paslaugas gynybai ir visuomenei.

N

Neginkluotas pasipriešinimas: Pasipriešinimas be ginklo: nepaklusnumas okupacinei valdžiai, streikai, teisingos informacijos sklaida, valstybės ir bendruomenės gyvenimo palaikymas.
Nepaprastoji padėtis: Laikinas teisinis režimas didelės krizės (bet ne karo) atveju, leidžiantis valstybei veikti greičiau ir ryžtingiau nei įprastai.

P

Partizaninis karas: Ginkluotas pasipriešinimas okupacijai mažomis grupėmis. Lietuvos teisė jį pripažįsta kaip teisėtą gynybos formą.
Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija: 2022 m. Seimo patvirtinta strategija, nustatanti, kaip valstybė moko piliečius pasipriešinimo žinių ir įgūdžių.
Pilietinė valia: Piliečių ryžtas ginti šalies laisvę ir nepriklausomybę tarptautiškai pripažintais būdais – vienas iš trijų pilietinio pasipriešinimo pamatų.
Pilietinis nepaklusnumas: Taikus, bet ryžtingas atsisakymas vykdyti okupacinės valdžios nurodymus – teisėta neginkluoto pasipriešinimo forma.
Pilietinis pasipriešinimas: Piliečių veiksmai ginant valstybės nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą – tiek ginkluoti, tiek neginkluoti. Priešintis agresoriui teisėta nuo pat pirmos agresijos ar okupacijos akimirkos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentasPAGD: Ugniagesių gelbėtojų tarnyba, atsakinga ir už civilinę saugą – nuo gaisrų gesinimo iki patarimų lt72.lt, kaip 72 valandoms pasiruošti krizei.
Priimančiosios šalies paramaPŠP: Lietuvos pagalba atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms: infrastruktūra, logistika, aprūpinimas. Angliškai – Host Nation Support.
Privalomoji pradinė karo tarnyba: Devynių mėnesių šauktinių tarnyba Lietuvos kariuomenėje – pagrindinis būdas įgyti karinį parengimą.

S

Savanoriška nenuolatinė karo tarnybaSNKT: Kario savanorio tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose: tarnauji periodiškai, dažniausiai savaitgaliais, derindamas tarnybą su darbu ar studijomis.
Savanoriška veikla: Laisva valia ir be atlygio atliekama veikla visuomenės labui – nuo pagalbos organizacijose iki paramos bendruomenei krizės metu.

Š

Šaulys: Lietuvos šaulių sąjungos narys. Šauliai baigia bazinį šaulio kursą, tada renkasi specializaciją – nuo kovinių vienetų iki neginkluotų pagalbos vaidmenų.
Šeimos planas: Iš anksto su šeima sutartas veiksmų planas krizei: kur susitiksite, kaip susisieksite, ką pasiimsite. Susikurti jį padeda lt72.lt.

T

Tikroji karo tarnyba: Aktyvi tarnyba kariuomenėje: profesinė, privalomoji pradinė, savanoriška nenuolatinė tarnyba arba kariūnų studijos.

V

Valstybės gynybos planas: Svarbiausias šalies gynybos dokumentas, patvirtintas Valstybės gynimo tarybos 2023 m. gruodį. Jame visų piliečių veikla karo atveju suskirstyta į keturias kryptis – nuo ginkluotos gynybos iki bendrosios paramos.
Valstybės gynimo tarybaVGT: Aukščiausia valstybės gynybos klausimus svarstanti institucija: Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Veiklos tęstinumas: Įmonės ar įstaigos gebėjimas dirbti ir krizės metu – iš anksto apgalvota, kaip tęsti svarbiausią veiklą sutrikus elektrai, ryšiui ar tiekimui.
Visuotinė gynyba: Valstybės gynybos modelis, kai šalį gina ne tik kariuomenė, bet visa visuomenė – kiekvienas pagal savo vaidmenį. Remiasi keturiais ramsčiais: ginkluota gynyba, pilietiniu pasipriešinimu, atsparumu ir mobilizacija.